- deinauti
- déinauti, -auja, -avo intr. meilauti, smailauti, vilioti, meilinti: Ko čia dar déinauji, juk jau gavai pyrago, daugiau nebgausi Pln. Ans jau seniai mūsų Petronės déinau[ja] Slnt. Vaikis deinavo prie tos mergos J. Déinaus liuob, déinaus pry mergių, o šios purkščio[ja], kad nepuikus Nt. | refl.: Pri mergų déinauties pradėjo, mat nelaižytausis! Krš.
Dictionary of the Lithuanian Language.